„Sapiens“ autoriaus nauja knyga. Ji šokiruos, suteiks malonumo. Ir privers mąstyti kitaip, nei mąstėte iki šiol. 

Karai tapo atgyvena: šių laikų žmogui didesnė tikimybė nusižudyti, nei žūti per ginkluotą konfliktą. Badmečiai traukiasi: dažnam nutukimas virsta daug didesne grėsme už badą. Mirtis tėra techninė kliūtis: nemirtingumas pasiekiamas, tačiau jis – tikrai ne visiems. Kas mūsų laukia ateityje? Nauja evoliucijos pakopa – HOMO DEUS.

Autorius nuostabiai kuria realistinius personažus ir aštraus proto reikalaujantį siužetą. Tai  ir kokybiškas trileris, ir prikaustanti istorija apie išdavystę. Kada išduoda ne tik artimieji, bet ir visuomenė. 

Siužetas apie serijinį žudiką tikrai ne silpnų nervų skaitytojams ir ne tiems, kurie bijo kraujo. 

Jie nuogi, nes nėra kur pasislėpti nuo priešo akies. Jie mirę, nes ant kulnų nuolat lipa mirtis. Ir miršta jie – drauge su savo idealais, viltimis ir baimėmis. Vienintelis noras – grįžti namo gyviems – skaudžiai panašus į gyvulišką išlikimo instinktą... Amerikiečių pėstininkų divizija turi išstumti japonų pajėgas...

Iš patirties Antrajame pasauliniame kare gimusi knyga „Nuogieji ir mirusieji“ laikoma geriausiu amerikiečių romanu apie karą. Ji įtraukta į 1998 m. „Modern Library“ paskelbtą svarbiausių XX a. romanų anglų kalba šimtuką. Grįžęs iš karo Normanas Maileris ėmėsi rašyti ir, būdamas vos 25-erių, tapo populiariu rašytoju. 

Tai jaudinantis medicininis detektyvas, šiurpi, bet visiškai reali istorija apie jaunos moters pastangas atsikovoti tapatybę. Knyga apie krytį į beprotybę, įkvepiantį šeimos tikėjimą ir apie diagnozę, kuria sunku patikėti.

„Elegantiškai parašyti memuarai įkvepia diskusiją apie novatorišką neuromokslą, slypintį už tūkstančius žmonių paliečiančios ligos, ir pateikia stiprių įžvalgų, kokie subjektyvūs mūsų proto veikimo principai.“ M. Ozas

„Patti Smith ir Robertas Mapplethorpeʼas ne visada buvo žymūs. Bet jie visada žinojo, kad tokie taps.“
Tom Nissley

Patti Smith ieškojo ne pragyvenimo, o nemirtingumo. Nusprendė atsidurti Blakeʼo, Baudelaireʼo, Rimbaud ir Genet kompanijoje – prilygti jiems ir pelnyti velnionišką šlovę. Visada mėgusi rašyti, skaityti ir piešti, prieš tapdama pankroko vedle, menininke, kompozitore, ji turėjo atrasti savo stilių, savo ritmą ir braižą. Apie visa tai pasakojama atvirai, lengvai, įtraukiančiai. Užburiantis bohemiškojo 7–8 dešimtmečių Niujorko portretas.

Vyriško intymumo kronika. Pirmasis lietuviškas romanas apie vyrų meilę ir seksą. 

„Ilgai lauktas mokslininko prozos debiutas meistriškai rekonstruoja Lietuvos seksualinio pogrindžio labirintus. Įtraukianti, ironiška ir grafiška knyga turėtų tapti lietuviškos žydrosios kultūros, deramai pratęsiančios alternatyvių, socialiai angažuotų ir sekso nebijančių meno kūrėjų darbus, atskaitos tašku.“ Romas Zabarauskas, kino režisierius

Kiek toli galime eiti gindami tuos, kuriuos mylime?

Vienas skaitomiausių pastarojo meto trilerių. Novatoriškas atgaline tvarka besirutuliojantis pasakojimas kelia dar daugiau įtampos. Amerikiečių rašytoja Megan Miranda veda mus tamsiais nuošaliais takais, o kai jau manome einantys pažįstamu keliu, pasirodo: viskas visai kitaip. Autorė tikrai moka priblokšti.

Ypatingas išgelbėto Kauno žydo Jochanano Faino pasakojimas apie gyvenimą gete ir Paulavičių šeimos įrengtose slėptuvėse, apie Kauno peizažą karo bei pokario metais ir žydų išvykimą iš Lietuvos po 1944-ųjų. Apie visa tai pasakojama ramiai ir atvirai.

Prieš likviduojant Kauno getą, lietuvis Jonas Paulavičius ėmėsi ieškoti gabaus smuikininko Jochanano, ketindamas jį paslėpti savo namuose. Šančių geležinkelio dirbtuvių stalius Jonas, Lietuvos kariuomenės savanoris, buvo apsisprendęs su nacizmu kovoti be ginklo – gelbėdamas žmones.

Kai mama pirmąkart ant rankų paima naujagimį sūnų, vaiko akys jai sako: visas pasaulis – tai tu. Bet augančio berniuko poreikiai keičiasi, greitai jam nebereikia nuolatinio mamos buvimo šalia. 

Kaip auginti sūnų, kad jis taptų mylinčiu ir tvirtu vyru? 

Nuotykinės fantastikos klasika – serijos apie Tarzaną autoriaus knyga apie Marse atsidūrusį žemietį, įsimylėjusį vietinę princesę... Autoriaus nuojauta pralenkė to meto mokslo tyrimus. Egzotiška pulp fiction klasika, puikiai tinkanti visiems retro literatūros ir fantastikos klasikos mėgėjams. 

Vertėjas Gražvydas Kirvaitis šią knygą skaitydavo savo vaikams, kurie susidomėję vis prašydavo tęsti istoriją. Taip ir atsirado vertimas. Šis klasikinis kūrinys lietuviškai leidžiamas pirmą kartą.