... autorius dalijasi savo įdomia patirtimi  ir vertingais patarimais, kurie padės sklandžiai suplanuoti turiningą kelionę, o kartu – gerokai sutaupyti.

Kas galėjo įvykti, jei Thomas Mannas ir Jeanas-Paulis Satre'as su savo palydovais būtų susitikę Nidos smėlio kopose? Kas jungia ar kas galėtų jungti Nidą, Sartre'ą ir Manną? Kaip persipina ar galėtų persipinti vieno krašto, dviejų mąstytojų ir istorijos gijos?

„Neregys Gazoje“ (1936) – bene rafinuočiausias ir asmeniškiausias XX a. pranašo Aldouso Huxley romanas. Knygos pavadinimą ir pagrindinę idėją autorius pasiskolino iš Senojo Testamento. A. Huxley nuomone, istorinių XX a. realijų sugniuždytas žmogus primena Gazoje įkalintą biblinį Samsoną. Humaniškų siekių vedinas, didelėmis intelekto galiomis apdovanotas žmogus mano esąs visagalis, tačiau visuomenė jam atima jėgas, išduria akis ir priverčia sukti girnas kalėjime...

„Haliucinacijas“ galima skaityti kaip nuotykių romaną arba kelionių apybraižą, tačiau čia keliaujama ne po tolimus kraštus, o po neištyrinėtą smegenų teritoriją. Ši kelionė atveria keistus peizažus, kurie stebina kur kas labiau, nei gali numanyti sveikas žmogaus protas.

Aiški, intelektuali, įtraukianti knyga, kupina pagarbos religijai ir krikščionybei. (The New Yorker)

Aslanas neketina pulti religijos, juo labiau – priešinti krikščionybės kitai religijai. Jis ragina mus žavėtis Jėzumi – vienu iš mesijų, užgimusių Romos okupuotoje Palestinoje. (Booklist)

... dažnai vadinamas postsocialistinio siurrealizmo etalonu, kartu yra ir vienas konceptualiausių V. Pelevino kūrinių, iš kurio vėliau išaugo tokie literatūros meistro šedevrai kaip „Čiapajevas ir Pustota“ bei „Generation P“.

Klumpės, berželiai ir tyra meilė gimtajai žemei? Ne! Lietuvių literatūra jau seniai išlipo iš klumpių, apsiavė sportbačius ir išėjo pasidairyti po triukšmingas miesto gatves.

Knygą „Uždraustasis Tolstojus“ sudaro 17 vėlyvųjų (1887–1910 m.) rašytojo straipsnių, traktatų, esė ir laiškų, kurie tuo metu buvo uždrausti arba cenzūruoti.

„Neįtikėtinai įtraukianti knyga. Oliverio Sackso pasakojimai tokie gyvi, kad daugelis jų virsta įstabiomis metaforomis, apibūdinančiomis ne tik šiuolaikinės medicinos, bet ir šiuolaikinio žmogaus būsenas.“ (New York Magazine)

„Vienamatis žmogus“ – tai skaudi XX amžiaus žmogaus kultūrinės ir socialinės degradacijos, jo akiračio siaurėjimo ir tapatybės krizės diagnozė.