Ar medžiai naktį miega? Kaip jie kalbasi vieni su kitais? Kur tuštinasi šernai? Kaip veikia miško internetas? Knygų „Paslaptingas medžių gyvenimas“ ir „Kaip gyvūnai jaučia ir supranta pasaulį“ autoriaus knyga vaikams.

Išverstas į daugiau nei 20 kalbų poetiškas L. Seilerio romanas pasakoja apie žmones, kuriems neužtenka to, ką duoda supanti kasdienybė VDR. Jie – svajotojai, filosofai, poetai – buriasi Hidenzės saloje, iš kurios drąsiausieji sprunka, palikdami Rytų bloką... 

Pasaulinės sėkmės susilaukusi šiuolaikinę mokslinę fantastiką ir weird fiction žanrus jungianti knyga laimėjo Nebulos ir Shirley Jackson apdovanojimus, 2018 m. pagal ją pastatytas režisieriaus Alexo Garlando filmas (Annihilation). Romanas ir visa trilogija sužavėjo rašytoją Stepheną Kingą. Tai mūsų dienų šedevras. 

Nigerijos rašytojas Chinua Achebe romane „Sugriūva viskas“ (1958) per Okonkvo patirtį pasakoja europiečių įsiveržimo į Afriką XIX a. istoriją. Ši knyga – iki šių dienų skaitomiausias afrikiečių literatūros kūrinys – išversta į beveik 60 kalbų. 2007 m. Ch. Achebe už kūrybos pasiekimus buvo apdovanotas „Man Booker“ premija. 

Knyga pateikia meistrišką pastarųjų dviejų dešimtmečių tyrimų apie paukščius apžvalgą. Šie tyrimai pasiūlė naujai permąstyti paukščių kognityvinius ir prisitaikymo gebėjimus, ir tai, ką apskritai reiškia būti protingam. Knyga žadina smalsumą ir atskleidžia mūsų pasaulio sudėtingumą. Su meile ir pagarba paukščiams parašyta ir puikiai kritikų įvertinta knyga padės naujai pažiūrėti į sparnuočius.

Pirmą kartą apie laukinį dešimtąjį dešimtmetį Vilniuje pasakoja jauna moteris. Kioskeliai, reivai, pirmieji Vilniaus naktiniai klubai, tūsai, vėliau – doktorantūra ir tarptautinės konferencijos. Filologė, labiau už viso pasaulio literatūrą vertinanti betarpiškas patirtis. Pastangos pritapti, meilė, malonumo troškimas, laimės akimirkos, purvas. Ir žinojimas, kad neprapulsi. Į tradicinius įvaizdžius netelpanti tapatybė. Jokio sentimentalumo. Jokių pasiteisinimų. Jokios patetikos.

Svarbiausias britų menotyrininko ir rašytojo Johno Bergerio darbas per beveik 50 metų padarė didžiulę įtaką tam, ką mums reiškia menas. Atverdamas aliejiniais dažais tapytų paveikslų, nuotraukų ir grafinio meno kūrinių prasmės sluoksnius autorius įrodo, kad matydami bet kokį kūrinį mes skaitome atvaizdų kalba. Kaip matome, priklauso nuo to, ką mums reiškia grožio, tiesos, civilizacijos, skonio, klasės ir socialinės lyties sąvokos.

Esė „Suvokimo durys“  aprašoma 1953-iųjų popietė, kai A. Huxley, prižiūrimas psichiatro Humphry Osmondo, pirmą kartą pavartojo meskalino – kvaitulinio pejotlio, meksikiečių vadinamo šventuoju kaktusu, veikliosios medžiagos. Ir jam atsivėrė naujo pasaulio vartai. Vizualiniai įspūdžiai suintensyvėjo, laikas tapo nebesvarbus. Užplūdo grožio ir prasmės išgyvenimas. Remdamasis ir kitų bandžiusiųjų patirtimi rašytojas teigia, kad daugelio mūsų protas paklūsta evoliuciniams mąstymo įpročiams, kurie blokuoja išlikimui nenaudingą gilesnį suvokimą. „Dangus ir pragaras“  – „Suvokimo durų“ tęsinys. Pasak autoriaus, tam, kuris leidžiasi į sąmonės kelionę, gali atsiverti ir viena, ir kita.

Knyga pasakoja, ką apie sąmonę, mirtį, priklausomybes, depresiją ir transcendenciją atskleidžia psichedelikų mokslas. Drąsus žvilgsnis į revoliucinius medicininius psichedelikų tyrimus. Knyga apšvies manančius, kad psichedelikai – tik tema juokauti apie hipius, ir padrąsins tuos, kurie vertina psichedelikus kaip potencialų priešnuodį prieš mūsų protų siaurumą.

Kada prasidėjo laikas? Ar jis galėtų eiti atgal? Visata begalinė ar vis dėlto turi ribas?.. Tai tik keletas klausimų, svarstomų visame pasaulyje pripažintoje, populiariai ir aiškiai parašytoje knygoje, kurios autorius – vienas reikšmingiausių šiuolaikinių fizikų. Čia apžvelgiama idėjų apie kosmosą evoliucija: nuo Newtono ir Einsteino iki spiralinės galaktikos ir stygų teorijų. Autorius pasineria į erdvės ir laiko paslaptis – nuo Didžiojo Sprogimo iki juodųjų skylių.