Hanas analizuoja nepagarbos reiškinio šaknis šiuolaikybėje ir kuria naujos draugystės politikos viziją.

Lietuvos avangardo klasiko Manto Gimžausko-Šamano, nujautusio XXI amžių poezijos rinktinė padeda apmąstyti šio autoriaus svarbą ir įrašyti jį į literatūros kanoną.

„Kiberiada“ – šmaikščios filosofinės pasakėčios apie alternatyvų viduramžių pasaulį su robotais, gvildenančiais svarbias etines ir technologines žmonijos problemas. 

Romaną galima skaityti kaip meditaciją apie laiką, kūną, troškimą – ir apie literatūros gebėjimą išsaugoti tai, kas realiame gyvenime išsprūsta pro pirštus.

„Hiperiono žlugimas“ – tai mokslinės fantastikos romanas, tęsiantis „Hiperiono“ fabulą. Knygoje toliau vystoma piligrimų kelionė pas paslaptingą būtybę Šraiką, o paraleliai atskleidžiami galaktinės civilizacijos – Hegemonijos – griūties ženklai.

„Tai poetiška, dramatiška ir vaizdinga istorija, pasižymimti epiniu užmoju, subtiliai ir originaliai kalbanti apie intymumą ir meilę. Du pagrindinius veikėjus autorius išgriebė iš Amerikos visuomenės paraščių ir, pasitelkęs didelę simpatiją bei vaizduotę, pastatė į patį mūsų pasaulio centrą“– Colm Tóibín

„Pomirtiniai Braso Kubaso užrašai“ – unikali satyrinė istorija, pasakojama mirusiojo lūpomis. 

Bibliotekininkas Matija Paskalis gyvena nuobodų gyvenimą, kartinamą finansinių sunkumų ir nelaimingos santuokos. Niekam nežinant nuvyksta į Monaką ir laimi didžiulę pinigų sumą. Kol mąsto, kaip geriausiai panaudoti netikėtą turtą, laikraštyje pamato sukrečiančią žinutę apie savo paties mirtį.

Rašytojo istorijos atsiveria naujai – ne asocijuojant su tuo, kas tolima, svetima, nepažinta, bet atkreipiant dėmesį į šalia egzistuojantį siaubą, dažnai slypintį paties autoriaus genealoginiame medyje, bet nenuneigiant jo originalios ir transcendentinės vaizduotės. 

Apėmus aktyvaus gyvenimo kultui, nebeįmanoma patirti laiko kaip išsipildančio ir prasmingo. Įvaldžius meną užsibūti, gyvenimas įgyja laiko ir erdvės – trukmės ir pločio.