„Negailestinga, vizionieriška šiuolaikinės apokalipsės meistro knyga.“ Susan Sontag
Naujas 2025-ųjų Nobelio literatūros premijos laureato, subtilaus literatūrinio arthauzo autoriaus vengro László Krasznahorkai knygos leidimas, Adomo Juškos redakcija

Šioje solidžioje kultūros studijoje tyrinėjamas kūniškumo fenomenas, kūno laisvės ir jos apribojimų istorija. Ką žmogui reiškia turėti kūną – stiprų ir kartu beviltiškai pažeidžiamą, teikiantį seksualinį malonumą ir fizinį skausmą, psichikos problemas, įkalinantį ir kartu išlaisvinantį? Kiek galime susitapatinti su savo kūnais? Ar kūnas – kiautas, kur slepiamės? Kodėl kartais norim jo atsikratyti ar jį sutramdyti?

The artist’s book-album Portraits encapsulates Darius Žiūra’s creative ideas over the past two decades, offering an exploration of his diverse, multifaceted relationship with portraiture. The book features images from key projects such as Gustoniai, Portraits, Screentests, Monument for Utopia, and Ukraine, alongside texts by cultural researchers, curators, and writers Jurij Dobriakov, Agnė Narušytė, and Anders Kreuger, as well as a conversation between the artist and art critic Jogintė Bučinskaitė.

Autorius preparuoja šiuolaikybę kalbėdamas apie ritualus kaip apie laiko struktūravimo ir bendruomenės tvarumo pagrindą. Nesentimentaliu tonu kalbėdamas apie ritualą kaip apie svarbią visuomenės ir psichikos atramą autorius analizuoja dabartį ir atliepia nemažos visuomenės dalies jaučiamą ritualo trūkumą.

„Kasdienių daiktų dizainas“ pasižymi praktine nauda. Išsamiai aprašyta dizaino metodika, filosofija ir psichologija rodo, kad dažnu atveju, kai žmogui nepatogu naudoti vieną ar kitą daiktą, pavyzdžiui, elektros jungtuką, – tai dizainerio, o ne vartotojo kaltė. 

Knygos vertės ir populiarumo paslaptis glūdi unikalioje naujoviškoje P. Frankopano optikoje. Nukreipdamas žvilgsnį į Rytus, jis perorientuoja mūsų pasaulio supratimą, pasiūlo naują perspektyvą, keičia tradicinį europocentrinį požiūrį į pasaulio istoriją. Užuot pabrėžęs Europą kaip istorinės pažangos centrą, neblėstančiu žmonijos civilizacijos židiniu jis laiko Vidurinę Aziją, Persiją ir platesnį Šilko kelių regioną, kuriems Vakarų kultūroje dažnai skiriama mažai dėmesio.

Naujoje biografijoje M. K. Čiurlionis pasirodo kaip energingas amžių sandūros kūrėjas, migruojantis po skirtingas sferas, įvairias šalis ir kultūras, kaip rizikuojantis ir eksperimentuojantis žmogus.