Paradoksali dokumentiška antiutopija, parašyta pasitelkus autoriaus kuriamą šiuolaikinio socialinio realizmo kryptį, natūralistinę stilistiką ir literatūrinio koliažo principą. Jau kelis metus mes visi gyvename antiutopijoje. Autorius tai aprašo kaip ateitį, bet pažvelgus į žiniasklaidos citatas paaiškėja, kad mes tai jau kartą išgyvenome. 

Atstumtasis, marginalas, nelegalas, keistuolis, klounas, maištininkas, vandalas: šiuos žodžius renkuosi todėl, kad suprantu, kad tai iš tiesų realu – nenugludinta, tikra ir nesaugu. Fotografija man tapo būdu susieti savo paties pasaulį su taisiais, kuriuos patiriu, ir papasakoti istoriją – nenugludintą ir tikrą.

Autorius registruoja išlikusius tarybinio laikotarpio artefaktus ir pagaviai pasakoja jų istorijas, kurios leidžia pajusti unikalią tos epochos atmosferą.