kitos knygos Spausdinimui
Triumfuojančiai atviras žvilgsnis į gyvenimą moters, gebančios sukurti save iš nuolaužų.
Atkaklumas. Aistros ir ištvermės galia (atnaujintas leidimas)
Šviesmečius buvome įstrigę prigimtinio talento mite. Ši įžvalgi ir požiūrį keičianti knyga apie tai, kas vyksta mūsų galvose tada, kai esame beviltiškai parklupdomi nesėkmės ir kaip atkaklumas – ne talentas ir ne sėkmė – padeda persilaužti.
Pirmas literatūros istorijoje pasakojimas apie vampyres, įkvėpęs šio žanro šedevru laikomą Bramo Stockerio „Drakulą“.
Amerikiečių rašytojo Isaaco Asimovo kultinės knygų serijos apie Fondą penktoji dalis.
„Hiperionas“ – kosminė opera, įkvėpta mitologijos ir epų. Jau klasika tapęs, 1989 m. išleistas kūrinys autoriui pelnė „Locus“ premiją ir Hugo apdovanojimą už geriausią mokslinės fantastikos romaną.
„Tamsa ryja tamsą“ – pasakojimas apie pasaulį, labai panašų į mūsiškį, koks jis buvo XVII a. pab. – XVIII a. pradžioje. Panašų, tačiau tuo pat metu visiškai kitokį.
Haliucinacijos (antras leidimas)
Žymus neuromokslininkas parodo, kad haliucinacijos būdingos ne tik psichikos ligoniams ar vartojantiems narkotikus – jų pasitaiko daug dažniau kiekvienam iš mūsų, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Obeliskų vartai. Suluošinta žemė, 2 knyga
„Penktąjį sezoną“ tęsia „Obeliskų vartai“ – antra distopinės maginės fantastikos trilogijos „Suluošinta žemė“ dalis. Visi trys serijos romanai laimėjo po Hugo apdovanojimą kasmet – pirmą kartą istorijoje.
Psichopolitika. Neoliberalizmas ir naujosios galios technologijos
Gamyba XXI amžiuje nemateriali, todėl mūsų psichika suvokiama kaip galingas ekonominis resursas. Psichopolitika – tai šiuolaikinė politika, kai savanoriškai viešai atsiveriame, o mūsų emocijos monetizuojamos. Psichopolitika – tai nauja tvarka, kai psichikos produktyvumas tampa svarbiausia visuotine siekiamybe.
Sekimo kapitalizmo amžius. Kova už žmonijos ateitį naujose galios fronto linijose
Pirmas išamus tyrimas apie sekimo kapitalizmą – naują sistemą, kurioje gyvename.
Remiantis spauda, laiškais, skelbimais ir egodokumentika paremtas tyrimas apie tarnaičių gyvenimą XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lenkijoje (taip pat buvo ir Lietuvoje), atveriantis tylių moterų, gyvenusių dėl kitų – tarnaičių, – likimus ir socialines sąlygas.
Prieš dvidešimt penkerius metus dingo pirmas į Marsą pasiųstas žmonių pilotuojamas erdvėlaivis, visi įgulos nariai buvo laikomi žuvusiais. Bet kai kas liko gyvas. Pasmerktame erdvėlaivyje gimęs ir marsiečių užaugintas Valentinas Maiklas Smitas nebuvo matęs nė vienos žmogiškosios būtybės, kol jį rado antros ekspedicijos į Marsą nariai.
Ši pavyzdinė knyga, parodydama, kaip gyveno paprasti romėnai, atskleidžia kertinius jų kultūros aspektus. SPQR – tai posakio Senatus populusque Romanus santrumpa (liet. „Senatas ir romėnų tauta“), taip romėnai apibūdindavo savo valstybę.
Netrukus Pirmojo ir Antrojo Fondų atstovai susitiks lenktynėse link paslaptingosios Gajos planetos ir paskutinio, sukrečiančio lemties posūkio pačiame Visatos gale.
Menininko knyga-albumas „Portretai“ apibendrina pastarųjų dviejų dešimtmečių Dariaus Žiūros kūrybines idėjas ir įvairialypį, daugiasluoksnį jo santykį su portretu. Knygoje – tekstai ir vaizdai.
Laikas iš antrų rankų: gyvenimas ant socializmo griuvėsių (Antras leidimas)
Piešdama sovietinio žmogaus portretą, Svetlana Aleksijevič demaskuoja ne tik valstybės galingųjų kurtus mitus, bet ir beprasmybę iliuzijų, kuriomis gyvena tų mitų aukos.
Lilimų knyga I dalis. Akmentakiai
Pasinėrę į paslaptingą paralelinę erdvę, matome pasaulio lygmenis, reiškiančius dvasines būsenas, sutinkame keisčiausių būtybių. Galime keliauti šiuo tekstu kaip per sapną, kartu ir stebėdamiesi, ir atpažindami save. Tai pirmoji Lilimų knyga.
Antiromanas, siūlantis skaitytojui klasių žaidimo principu atrasti savitą perskaitymo būdą
Knyga ironiškai ir drauge nuoširdžiai pasakoja apie šiuolaikinio žmogaus egzistencines problemas kalba apie meilę, gyvenimo prasmę ir trapumą, bet drauge yra paradoksaliai šviesi.
Tarytum ruošėmės tikram veiksmui. Kultūros kūrėjai ir protestas
Meno ir kultūros tyrėja Lina Michelkevičė, anksčiau tyrinėjusi dalyvavimo ir bendradarbiavimo praktikas šiuolaikiniame mene, šioje knygoje žvilgsnį nukreipia į kūrėją kaip politinę būtybę ir kelia klausimą, kaip ji prisideda prie politinio veiksmo anapus meno lauko ribų.
Priešinimosi melancholija. Naujas leidimas
„Negailestinga, vizionieriška šiuolaikinės apokalipsės meistro knyga.“ Susan Sontag
Naujas 2025-ųjų Nobelio literatūros premijos laureato, subtilaus literatūrinio arthauzo autoriaus vengro László Krasznahorkai knygos leidimas, Adomo Juškos redakcija
Šioje solidžioje kultūros studijoje tyrinėjamas kūniškumo fenomenas, kūno laisvės ir jos apribojimų istorija. Ką žmogui reiškia turėti kūną – stiprų ir kartu beviltiškai pažeidžiamą, teikiantį seksualinį malonumą ir fizinį skausmą, psichikos problemas, įkalinantį ir kartu išlaisvinantį? Kiek galime susitapatinti su savo kūnais? Ar kūnas – kiautas, kur slepiamės? Kodėl kartais norim jo atsikratyti ar jį sutramdyti?
The artist’s book-album Portraits encapsulates Darius Žiūra’s creative ideas over the past two decades, offering an exploration of his diverse, multifaceted relationship with portraiture. The book features images from key projects such as Gustoniai, Portraits, Screentests, Monument for Utopia, and Ukraine, alongside texts by cultural researchers, curators, and writers Jurij Dobriakov, Agnė Narušytė, and Anders Kreuger, as well as a conversation between the artist and art critic Jogintė Bučinskaitė.
Apie ritualų nukykimą. Šiuolaikybės topolgija
Autorius preparuoja šiuolaikybę kalbėdamas apie ritualus kaip apie laiko struktūravimo ir bendruomenės tvarumo pagrindą. Nesentimentaliu tonu kalbėdamas apie ritualą kaip apie svarbią visuomenės ir psichikos atramą autorius analizuoja dabartį ir atliepia nemažos visuomenės dalies jaučiamą ritualo trūkumą.
„Kasdienių daiktų dizainas“ pasižymi praktine nauda. Išsamiai aprašyta dizaino metodika, filosofija ir psichologija rodo, kad dažnu atveju, kai žmogui nepatogu naudoti vieną ar kitą daiktą, pavyzdžiui, elektros jungtuką, – tai dizainerio, o ne vartotojo kaltė.
Šilko keliai. Nauja pasaulio istorija
Knygos vertės ir populiarumo paslaptis glūdi unikalioje naujoviškoje P. Frankopano optikoje. Nukreipdamas žvilgsnį į Rytus, jis perorientuoja mūsų pasaulio supratimą, pasiūlo naują perspektyvą, keičia tradicinį europocentrinį požiūrį į pasaulio istoriją. Užuot pabrėžęs Europą kaip istorinės pažangos centrą, neblėstančiu žmonijos civilizacijos židiniu jis laiko Vidurinę Aziją, Persiją ir platesnį Šilko kelių regioną, kuriems Vakarų kultūroje dažnai skiriama mažai dėmesio.
Naujoje biografijoje M. K. Čiurlionis pasirodo kaip energingas amžių sandūros kūrėjas, migruojantis po skirtingas sferas, įvairias šalis ir kultūras, kaip rizikuojantis ir eksperimentuojantis žmogus.