kitos knygos / Knygos / Užrašai ant receptų Spausdinimui

Tadas Žvirinskis

Užrašai ant receptų

2014 / 9786094271601 / 112 psl. / Agnė Beinaravičiūtė

  • Rezultatas: 5/5.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Rezultatas: 4.82/5 (Balsai: 135)

Dėkojame už nuomonę.

Jūs jau balsavote. Balsuoti galima tik vieną kartą.

Jūsų įvertinimas pakeistas.

Φαρμακσν ‒ senosios graikų kalbos žodis, reiškiantis ir vaistą, ir nuodą. „Poezija ‒ tai psichotropinis vaistas“, ‒ teigia eilėraščių rinkinio „Užrašai ant receptų“ autorius Tadas Žvirinskis. Ar reikia šiam vaistui recepto? Ar jį išrašyti turi pats autorius? Ir ar išvis reikia žmogui tapti pacientu, t. y. skaitytoju? Be abejo ‒ jei tik jis pasiryžęs rizikuoti ir akis į akį susitikti su šiame rinkinyje transformuota gyvenimo kasdienybe.

 „Užrašai ant receptų“ ‒ tai įdėmus ir pašaipus žvilgsnis į save: netobulą ir senstantį, šiek tiek pagiringą, gal todėl taip drąsiai maknojantį per istorijos įspaudais paženklintą Vilnių, vis pasikalbantį ne su kuprotais angelais, bet su amžininkų tekstais, ir žinantį, kad mirti geriausia vasarą, nes tada „žemė lengva ir gėlės pigios“. Kuriantį ironiškas eiles, kurių skaitymo malonumas ne visada baigiasi orgazmu, nes kartais užtenka tik lengvo it voratinklis pojūčio, kad būta tos akimirkos, kai protas nuskaidrėja ir be psichotropinių vaistų.          

 

Knygos leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Nuomonės

Puiki knyga, pradedant nuo viršelio dizaino ir pačios knygos netipiško formato, baigiant turiniu. Specifinė autoriui būdinga ironija ir saviironija, žodžiai nevyniojami į vatą, aštrūs, tikri, išgyventi ir išjausti, nepasaldinti, ir be blizgučių, atspindintys savitą, bet realų gyvenimą. Labai lengvai skaitoma posmų konstrukcija, įtraukianti. Jei jums diagnozuotas "rožinių akinių" sindromas, gali ir nepatikti, bet vistiek primygtinai rekomenduoju, vaistai neturi būt skanūs, turi būt veiksmingi. Visiems kitiems tiks.
Knyga perskaiciau vienu prisedimu.Nesu labai didele poezijos megeja ,bet si knyga labai patiko ,nesviskas ne apie perdeta meile ir dangiska roju zemeje, viskas ne rozinem spalvom nudazyta ir isgrazinta -realistika,bet labai vykusiai surimuota. Aciu autoriui zu jo tiesuma .neperdeta romantizma ,aciu zu realybe. Perdetiems romantikams gal ir nepatiks,bet reikia tureti drasos paziureti realybei i akis ,o dar daugiau apie tai prabilti ,sios knygos autorius ta ir daro ir gana sekmingai. Knyga ,kaip vaistas -grazinantis sveika prota.
Viskas jau pasakyta, eilutese...
Nenoriu atrodyti kaip klykaujanti 14metė gerbėja, bet 14 litų kainavusi knygiūkštė - klaikiai gera. Būčiau ir dar 10 litų primokėjęs. Nesakau, kad 24lt - maksimali vertė, tiesiog tiek tuo metu teturėjau. Ir pavadinimas konkuruoja su visokiom ten virtuvinėm Beatos ar Oliverio knygom, gal kokia namų šeimininkė per klaidą ir nusipirks nesusipratusi apie kuriuos čia receptus... Jei užmaskuotumėt pavardę, lietuviškas lokacijas ir dekoracijas (metaforos, gamta...), tai pasakyčiau, kad Bukowskis pasidarbavo (tik tiek, kad Henkas nerimuoja, berods), nors turbūt šitas palyginimas girdėtas šimtą kartų ir jau užkniso. Patys kalti. Žvėrinskis ar Bukowskis. Turbūt čia ir rišu, kad neišsiplėsčiau į meilės laišką, kaip knygoje minimas Parulskis Grajauskui "Nuoguose drabužiuose". Respektas receptų autoriui su išvystytais receptoriais.
Knygą perskaičiau vienu prisėdimu. Užkabino ironiškas nesaldus stilius, nenuobodžios ir taiklios mintys ir, manau, kiekvienas jas skaitydamas gali rasti dalelę savęs. Tos sarkastiškos mintys priverčia ne tik šyptelt, bet ir susimąstyt, tad ir sukasi eilėraštis visą dieną galvoje... O kai kurie eilėraščiai YPAČ jautriai palietė ("Tėveli, tu šiandien esi sniegena", "Mažosios pranašystės", "Poetai"). Knygą rekomenduoju perskaityt. Labai sveika į gyvenimą pažvelgti pro poezijos (nenuvalkiotos, nenusaldintos, aiškiai suvokiamos, ironiškos, jautrios, pašaipios, skatinančios pažvelgti į savo vidų ir jo nesigėdinti) šydą.
"Poetas, prozininkas ir vertėjas Tadas Žvirinskis juokais save vadina poezu, t.y. poeto ir provizoriaus (vaistininko) hibridu. Jo manymu, poezija – tai psichotropinis vaistas. Poetinis žodis gali išgydyti, bet gali ir pakenkti. Skaitytojui tenka pačiam atsirinkti, kokia poezija jam yra tinkamiausia. Čia nei su gydytoju, nei su vaistininku nepasitarsi. Išeitis viena – kuo daugiau skaityti. Ilgainiui susidarys imunitetas prastai literatūrai ir „uoslė“ gerai."
Tinkamai neįvertinta knyga, kurios tikrąją vertę supras tik kokia antra-trečia karta nuo mūsų.