Mes užmušinėjame laiką; laikas mus palaidoja.

Ne kiekvienas pasakotojas toks įžvalgus kaip velionis Brasas Kubasas.Rašydamas memuarus iš anapusybės, jis su nostalgija ir kandžia ironija prisimena savo gyvenimą – meilės nuotykius, ambicijas, tuštybę ir nesėkmes. Būdamas laisvas nuo gyvųjų pasaulio taisyklių, šmaikščiai pašiepia savo ir kitų ydas, norą atrodyti geresniam, nei esi iš tikrųjų.

1881 m. išleisti „Pomirtiniai Braso Kubaso memuarai“ stebina novatoriška forma: Machado de Assisas žaismingai laužo romano taisykles, tiesiogiai kreipiasi į skaitytoją ir žaidžia jo lūkesčiais. Mirusio pasakotojo perspektyva leidžia su humoru ir filosofine gelme pažvelgti į žmogaus būtį ir atskleisti jos prieštaras.

Tai vienas svarbiausių Brazilijos ir pasaulio literatūros kūrinių, pirmą kartą išverstas iš originalo – portugalų – kalbos.

Joaquim Maria Machado de Assis (1839–1908) – Brazilijos literatūros klasikas, iš kuklios Rio de Žaneiro šeimos kilęs savamokslis, tapęs eruditu. Jo kūryboje dera kandus skepticizmas ir jautrus žmogaus prigimties pažinimas. Amžininkų nepakankamai įvertintas, šiandien jis laikomas  rašytoju, pralenkusiu savo laiką.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.