Išlydžių zonos“ – trečiasis konceptualus jaunosios kartos poeto Gyčio Norvilo (g. 1976)  eilėraščių rinkinys, kibirkščiuojantis eksperimentiniais naujų raiškos formų ir teminių laukų išlydžiais.

Čia pirmą kartą analizuojama dar nesena šiuolaikinio meno istorijos dalis, jos institucionalizavimas, savivaldos ir tarpdiscipliniškumo reiškiniai.

... jie mąsto vaizdais, kuria fikcijas ir įvaizdina atmintį labai skirtingai, tačiau kartu ir paraleliškai. „Vietos karta“ – tai kartu ir metafora...

„Persepolyje“ mažos mergaitės Marži lūpomis pasakojama visai nevaikiška istorija. Pagrindinė  herojė stebi savo šalies pokyčius, kol pastarieji „stebi“ ją: platesnio istorinio konteksto fone Marži šeimos likimas persipina su Irano revoliucija, pranašavusia socialinį teisingumą, tačiau išvirtusia į  religinių fanatikų viešpatavimą...

„Mušk baltuosius, kol paraudonuos; mušk raudonuosius, kol ateis į protą“

(„Batka“ Machno)

... Grįždamas į aerodromą parašė ketvirtą ir penktą eilutę: Mir­tis – tai meilė ir Mirtis – tai augimas. Kai pamatė aerodromą, parašė: Mirtis – tai bendrumas, bet niekas iš generolų ir genero­lienių ir generolų vaikų, ir aukštųjų vadų, civilių, dvasiškių ir kultūros veikėjų neįskaitė jo žodžių.

1948 m. parašytoje „Beždžionėje ir esmėje“ A. Huxley mūsų pasauliui negailestingai nubreže pačią niūriausią ir baisiausią perspektyvą – globalų žmonijos krachą, kurį sukels dvi didžiausios Vakarų civilizacijos ydos: nacionalizmas ir aklas tikėjimas progresu.

Kultinio rusų rašytojo Vladimiro Sorokino romanas „Trisdešimtoji Marinos meilė” buvo parašytas 1982–1984 m., bet dienos šviesą išvydo tik 1995 metais. Knyga mus nukelia į „brandų“ sovietmetį ir pasakoja tragišką Marinos – hiperseksualios trisdešimtmetės muzikos mokytojos – meilės paieškų epopėją, kupiną nykios kasdienybės ir gaivališko sekso scenų.

Kas šis malonios išvaizdos jaunuolis, staiga tapęs Amerikos priešu Nr. 1? Naujasis
 alternatyviosios žiniasklaidos pranašas ar įžūlus virtualios erdvės teroristas? Į šiuos klausimus
 knygoje „WikiLeaks. Atskleidžiant Juliano Assange’o karą su slaptumu“ atsako du kairiojo britų
 dienraščio „The Guardian“ žurnalistai – Davidas Leigh’as ir Luke’as Hardingas.

Trečiasis „Juodraščio“ numeris pasirodo visą pasaulį apėmusios ekonominės krizės sutemose. Tai sisteminė neoliberalaus kapitalizmo ir jam tarnaujančių valstybių krizė, tačiau jos padarinius stengiamasi perkelti ant visų mūsų pečių. Šiame žurnalo numeryje pateikti straipsniai padės suvokti globalų krizės mastą, jos priežastis ir pasekmes.