Provokuojantis, ironiškas, politiškai nekorektiškas ir netikėtai melancholiškas romanas „Pasidavimas“ (pranc. Submission)– daugiausia diskusijų sukėlusi prancūzų rašytojo Michelio Houellebecqo knyga. Pasirodęs 2015-aisiais, kūrinys akimirksniu tapo literatūriniu ir politiniu įvykiu: buvo aptarinėjamas ne tik kaip satyra ar distopija, bet ir kaip diagnozė Vakarų civilizacijai, išsekusiai nuo individualizmo, vartojimo, seksualumo išaukštinimo ir dvasinės tuštumos. Išlieka stulbinamai aktualus.

Prancūzija netolimoje ateityje. Sorbonos dėstytojas Fransua – pavargęs nuo akademinio gyvenimo, santykių ir nuo paties savęs. Politinė transformacija, kai į valdžią ateina partija, siekianti įtvirtinti islamo pasaulėžiūrą, jam tampa ne tiek ideologiniu, kiek egzistenciniu išbandymu.
             M. Houellebecqo meistriškai kuriamoje romano atmosferoje politinė krizė susipina su vidine Vakarų žmogaus kapituliacija – nuovargiu, vienatve ir negebėjimu tikėti nei pažanga, nei meile, nei savimi. Daugelis kritikų „Pasidavimą“ skaito kaip pasakojimą apie visuomenę, praradusią metafizinį centrą, todėl pasirengusią atsisakyti laisvės mainais į komfortą, griežtą tvarką ar priklausymo jausmą.

„Šmaikštus  šedevras, parašytas vieno svarbiausių Prancūzijos rašytojų.“

 The New Yorker

Leidėjų pastaba dėl pavadinimo:

Ilgai diskutavę, kaip versti prancūzišką Soumission, galiausiai nutarėme palikti „Pasidavimą“, ypač turint omenyje politinį pasidavimą stipresnei galiai, kai neturima resursų priešintis, vidinį silpnumą ir dvasinę kapituliaciją, būdingą tiek veikėjui, tiek knygoje vaizduojamai Vakarų civilizacijai. Nors šis pavadinimas netobulai atliepia originalą (iki galo neišreiškia „atsidavimo Dievui“, žodžio „islam“, reikšmės), jis pasirodė talpesnis ir tikslesnis nei bet koks kitas vertimo variantas.