Apie Vilniaus gyventojų kasdienybę Pirmo pasaulinio karo metais žinoma arba šiek tiek, arba daug „legendų“. Anot jų, daugelis miestiečių ir pabėgėlių esą tik stengėsi išgyventi. Tačiau veikė teatrai ir kinematografai, vyko koncertai, dirbo parduotuvės ir restoranai, veikė aludės – buvo laikas, kai net gėlių salonuose ir laikrodžių taisyklose pilstytas alus! Vieną okupaciją pakeitė kita, šįkart vokiečių. Ir viskas kitaip nei „prie ruso“. Vėl atsivėrė langas į Europą. Stipriai keitėsi kasdienio gyvenimo įpročiai, mityba, net ir mąstymas.

Kokie tuo metu buvo vilniečiai? Kaip jie gyveno ir ką jie veikė? Kaip jie priėmė kitokią – vokiečių – kultūrą?

„Vilnius. Kasdienis gyvenimas Pirmojo pasaulinio karo metais“ – daugiausia to meto spauda ir šiek tiek dienoraščiais paremta Vilniaus istorijų knyga, kurią galima skaityti kaip romaną apie įvairiausių tautybių, skirtingų kultūrų ir skirtingas religijas išpažįstančius žmones. Jie gyveno, bandė išlikti, bet tuo pat metu ir kūrė, prekiavo bei linksminosi.

Juozapas Blažiūnas (gim. 1972 m. Vilniuje) – menotyrininkas, restauratorius, humanitarinių mokslų daktaras. 1995–2013 m. dirbo Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centre, vėliau dėstė Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje bei Vilniaus universitete. 2016–2024 m. vadovavo Lietuvos literatūros ir meno archyvui. Nuo 2024 m.  Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius. J. Blažiūnas yra daugiau kaip 20 mokslinių straipsnių ir knygos „Kinematografas, kino kronikos ir kitos istorijos Lietuvoje iki 1915 m.“ autorius.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba