Filosofiniuose apmąstymuose apie meną užsibūti Hanas teigia, kad šiandieniniam aktyviam gyvenimui teikiama vertė sukelia mūsų laiko pajautos krizę. Prisirišimas prie vita activa sukuria darbo imperatyvą, kuris žmogų pažemina iki dirbančio gyvūno – animal laborans. Tuo pat metu mūsų kasdienę rutiną apibūdinantis hiperaktyvumas atima iš žmogaus gebėjimą užsibūti ir kontempliuoti. Todėl tampa nebeįmanoma patirti laiko kaip išsipildančio ar prasmingo.

Remdamasis įvairiais mąstytojais – tarp jų Heideggeriu, Nietzsche ir Arendt – Hanas tvirtina, kad šią laiko krizę galime įveikti tik atgaivindami kontempliatyvų buvimo būdą – vita contemplativa. Atgavus šį gebėjimą, įvaldžius meną užsibūti, gyvenimas įgyja laiko ir erdvės – trukmės ir pločio.

Byung-Chul Han (gim. 1959) – vokiečių filosofas, kilęs iš Pietų Korėjos. Miuncheno universitete studijavo germanistiką ir teologiją, Fraiburgo universitete – filosofiją; 1994 metais apgynė daktaro disertaciją apie Martiną Heideggerį. 2000–2012 metais dėstė Bazelio universitete, vėliau – Karlsrūhės menų ir dizaino universitete bei Berlyn menų universitete – čia tapo filosofijos ir kultūrologijos profesoriumi. Kartais vadinamas filosofijos roko žvaigžde. Mėgsta groti fortepijonu ir dirbti sode.

Anot Hano, šiuolaikinės visuomenės, kurią jis vadina nuovargio visuomene , šūkiai „viskas įmanoma“ ir „viską padarysime“ yra iš esmės klaidingi, nes jie gyvenimą paverčia vien gamybos priemone, kai visas laikas ir visi patyrimai skiriami efektyvumui didinti. Savo knygomis kritikuodamas saviišnaudojimą, filosofas primena, kad gyvenimui esminga yra meilė, žaidimas ir kontempliacija.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba