Kęstutis Navakas

Lorelei. 66 meilės laiškai + 66 meilės eilėraščiai

Meilės laiškai, meilės poezija, poezijos vertimai / 2017 m. / ISBN 978-609-427-255-4 / 304 psl. / Minkštais viršeliais, su atvartais / Redaktorė Lolita Petrašiūnaitė / Dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė

  • Rezultatas: 5/5.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Rezultatas: 4.8/5 (Balsai: 10)

Dėkojame už nuomonę.

Jūs jau balsavote. Balsuoti galima tik vieną kartą.

Jūsų įvertinimas pakeistas.

Kęstučio Navako knyga „Lorelei“ (2013) jau tapo bibliografine retenybe. Autorius rinktinę papildė 32 tekstais, ir dabar skaitytojų rankose „Lorelei. 66 meilės laiškai + 66 meilės eilėraščiai“. Tai autentiški meilės laiškai, K. Navako poezijos kūriniai ir įspūdingiausios pasaulio poetų lyrikos vertimai (vertė knygos autorius). Anot literatūrologės J. Čerškutės, knyga „subalansuota vienišiams ir įsimylėjėliams, poezijos ir prozos skaitytojams, aistrų dramaturgams ir kūniškumo šlovintojams, meilės kūrėjams, dirigentams, dalyviams ir atlikėjams“.

***

Dar turime lobių – meilės laiškų, ir gražiai įrištų, ir suskaitytų, įplyšusių per įlenkimus, apiblukusių. Jie laukia savo valandos archyvuose, stalčiuose, išgelbstimi  net iš sąvartynų, tik iš ugnies – nebe. Kęstutis Navakas yra gelbėtojas, savo poeziją jis siunčia meilės laiškams į pagalbą, patikimai daro, gerai žino, kokių laiškų yra gavęs Friedrichas Hölderlinas, ką apie meilę mąstė Alfonsas Nyka-Niliūnas ir ką  Heinrichas Heine, „Lorelei“ autorius: „Ich weiss nicht, was soll es bedeuten, dass ich so traurig bin...“ Gera cituoti iš atminties, gera ir klysti, liūdint ir liudijant, kad tai yra, kiek čia to laiko nuo 1823-iųjų? Juolab kad po šimtmečio į Lorelei balsą atsiliepė Jonas Aistis, o po to nepraėjus nė šimtui metų – ir Kęstutis Navakas.

Viktorija Daujotytė

***

Ar epochai, susmulkėjusiai iki trumpinių ir jais durstytų striukų sakinių, reikia meilės laiškų ir vingrių pasažų? Kęstutis Navakas tuo tiki. Navako „Lorelei“ sugrota iš meilės laiškų ir geriausių poetų vakaro lyrikos. O greta, kaip kitaip – aistros, neapykantos, ilgesiai, durų trankymai, tylūs išėjimai, nepalikti rašteliai, bet palikti batai – žodžiu, visa, kas šantažuoja ne tik atmintį, bet ir širdį. Todėl ir Navakui būdingas žaidimas gražiais paviršiais čia neretai virsta gyvybei kiek pavojingais žaidimais kūnu, siela ir krauju, visais nervais ir visais jausmais. Vienpusiška meilės korespondencija ir numanomas dialogas subalansuoja „Lorelei“ visiems – vienišiams ir bučiuokliams, poezijos ir prozos skaitytojams, aistrų dramaturgams ir kūniškumo šlovintojams, meilės kūrėjams, dirigentams, dalyviams ir atlikėjams. 

 Jūratė Čerškutė

Nuomonės