„Elektronai, protonai, kas be ko, sukasi vienas apie kitą, bet ne dėl to, kad veikia jėgos, kvantai, laukai, o todėl, kad patinka vienas kitam!“

Stebėtina, kaip tiksliai dar 1965 m. Stanisławas Lemas apsakymų rinkinyje „Kiberiada“ numatė mokslo ir technikos raidą ir kaip sparčiai šiandien aktualizuojasi spėjimai apie dirbtinį intelektą ir juo paremtų technologijų lemtingą įtaką žmonijai.

Knygoje vaizduojamas alternatyvus, tarsi viduramžių pasaulis, kuriame gyvena robotai konstruktoriai – šaunusis Trurlis ir racionalusis Klepaucijus. Jie – ne tik bičiuliai, bet ir varžovai, nuolat besiginčijantys apie technologijas ir moralę, Visatos dėsnius ir laimę, socialinę pažangą ir meilę.

„Kiberiadą“, kurią pats Autorius vadino filosofinėmis pasakėčiomis, paliko ryškų pėdsaką pasaulinėje kultūroje. 1986 m. Vokietijoje pagal knygą pastatyta to paties pavadinimo opera, o 1989 m. jos įkvėptas pasirodė kompiuterinis žaidimas „SimCity“. 2011 m. pagal Danielio Mrózo knygos iliustracijas sukurta animuota „Google“ emblema. „Kiberiada“ išversta į 25 kalbas ir nuolat perleidžiama.

Stanisław Lem (1921–2006) – literatūros klasikas, futurologas, mokslo filosofas. Nors, kaip pats sakė, esąs literatas tarp mokslininkų ir mokslininkas tarp literatų, jo kūryba įkvėpė – ir tebeįkvepia ‒ ne vieną profesionalų mokslininką. Tęsdamas Jules‘io Verne‘o mokslinės fantastikos tradiciją, dėl savito stiliaus ir originalių idėjų užėmė garbingą vietą pasaulinės fantastikos panteone, tarp tokių grandų kaip Arthuras Clarkas ar Philipas Dickas. Pagal autoriaus romaną „Soliaris“ Andrejus Tarkovskis 1972 m. sukūrė to paties pavadinimo filmą.

„Štai vienas, mano manymu, įdomiausių dalykų, ką gali padaryti ir daro mokslinė fantastika, pavyzdžiui, Stanisławo Lemo atveju: parodo, kokia begalinė yra visata, o taip pat atskleidžia, kad mes niekad nepajėgsime suprasti visko, kad mes neturėtume manyti, jog mūsų protas potencialiai yra tokio pat dydžio kaip ir visata. Lemas ir nemano, kad taip yra. Jis mano, kad mes niekada neįstengsime perprasti visko, nesvarbu, kaip ilgai mąstytume, kiek simbolių pasitelktume. Jis siūlo man įkvepiantį neperprantamos, bet drauge ir nuostabiai gražios visatos paveikslą. Kaip tik tokios, kokia mums veriasi prie akis čia ir dabar. Bauginanti, bet taip pat ir graži.“

Ursula K. Le Guin, interviu, publikuotas rinkinyje Conversations with Ursula K. Le Guin, 1988

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba