Aurimas Lukoševičius
Tai žmogus iš mažo Lietuvos miestelio, neragavęs jokių filologijos mokslų, – talentingas, savitą, kandų kūrybos stilių turintis ir labai aštrias ir tamsias temas gvildenantis, atvirai ir žiauriai kalbantis rašytojas Aurimas Lukoševičius. Išgarsėjo romanu apie gaujų gyvenimą Lietuvoje po nepriklausomybės atgavimo – „Kūnai ir kristalai“.
2000-aisiais į Didžiąją Britaniją emigravęs ir ligi šiol ten dienas leidžiantis rašytojas niekada nebuvo ramaus, tvarkingo gyvenimo žmogus, o taisyklės, atrodo, tik ir buvo sugalvotos tam, kad jas sulaužytum. Ankstyvoje jaunystėje su draugais ar atsitiktiniais tipais gyvenimui pinigų prasimanydavo vogdami spalvotuosius metalus. Pradėjo kvepėti nevaržoma laisve, kaip pats prisimena, tada per juostinę magnetolą pasileisdavo „Depeche Mode“ ir šokdavo, dainuodavo bei svajodavo be jokių ribų.
Tačiau net ir patys geriausi „Depeche Mode“ kūriniai ilgainiui prityla, progų šokti ir dainuoti pasitaiko vis mažiau ir tenka iš naujo sukti galvą, kaip toliau verstis. Aurimo Lukoševičiaus planu tapo emigracija į Angliją. Tad jau 15 metų šio kūrėjo rytai prasideda ruošiantis į įvairiausio tipo darbus, dažniausiai niekaip nesusijusius su rašymu.
Iš pradžių sužavėtas trenkto naktinio Londono gyvenimo, ilgainiui Aurimas Lukoševičius pristabdė beprotišką tempą, rado ramybę šeimoje ir pradėjo kurti.
Netrukus po tokio apsisprendimo pasirodė, jog rašymo malonumas gali aplankyti net ir kapstantis po pačius juodžiausius ir tamsiausius žmonių likimų užkaborius. Autorius siekia ne dar kartą aukštinti laikotarpį po nepriklausomybės atgavimo, bet per kriminalinės grupuotės lyderio Vidmanto gyvenimo vingius atspindėti niūrų, pribloškiamai realistišką ir žiaurų siužetą. Tokių istorijų Lietuvoje ne viena – tai laikai, kai kasvakar per žinias būdavo pranešama apie dešimtis dingusių be žinios vaikinų, kurie dalyvavo gaujų karuose. Apie tai ir jo debiutinis romanas.
Autoriaus knygos
„Tiesa – mano privati nuosavybė“, – teigia jis... Knyga kokios Lietuvioje dar nebuvo.
Nuomonės