virginija kulvinskaitė

kai aš buvau malalietka

Pirmą kartą apie laukinį dešimtąjį dešimtmetį pasakoja jauna moteris. Kioskeliai, reivai, pirmieji Vilniaus naktiniai klubai, tūsai, o vėliau – doktorantūra ir tarptautinės konferencijos. Filologė, labiau už viso pasaulio literatūrą vertinanti betarpiškas patirtis. Pastangos pritapti, meilė, malonumo troškimas, laimės akimirkos, purvas. Ir žinojimas, kad neprapulsi. Į tradicinius įvaizdžius netelpanti tapatybė. Jokio sentimentalumo. Jokių pasiteisinimų. Jokios patetikos.

Visos istorijos tikros, bet ne visos nutiko pačiai autorei. Vilniečių žargonu papasakota kartos patirtis.

Šiandieninis romanas – tai ir žanras, ir pareiškimas: šiandien reikia nuo stereotipų išlaisvinančių pasakojimų. Šiandien jau esame pasiruošę tokiai literatūrai. Išleido leidykla „kitos knygos“.

Apie autorę

Virginija Kulvinskaitė (Cibarauskė) – poetė, kritikė, rašytoja, gimusi Vilniuje 1983 m. Viena ryškiausių asmenybių nūdienos lietuvių literatūroje. Nebando vaizduoti „dvasingos“.

„kai aš buvau malalietka“ – antroji jos knyga ir pirmasis prozos kūrinys.

Eilėraščių rinkinį „Antrininkė“ V. Kulvinskaitė išleido nemokamu elektroniniu formatu ir ribotu 30 egz. tiražu. „Antrininkė“ įtraukta į Lietuvos kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.

Autorė yra apsigynusi daktaro disertaciją.

V. Kulvinskaitės portretas. © Foto Aurelijaus
V. Kulvinskaitės kilimas

<…> kai baigėme butelį, jis atsistojo ir pasakė, kad jam nepatikome, todėl už savo limonadą teks susimokėti pačioms, bet pasakė šypsodamasis, prisimerkęs, buvo aišku, kad tyčiojasi, jog mus prigavo, išrišo, kas iš tiesų esame – malalietkos, po pigiais sintetiniais rūbeliais slepiančios kūnus, kuriais nepasitikėjome, apsuptos kūnų, kurių beprotiškai bijojome. <…>

<…> tai, kaip vyrai liečia, daug pasako apie juos ir gyvenimą apskritai: dauguma įsivaizduoja, kad moters lytis tėra jų pimpalo atspindys, todėl spaudžia ir trina pernelyg stipriai, o jo pirštai buvo lengvi, keliaujantys aplink, neskubantys, nors negalėjo nesuprasti, kad užtektų vos prisiliesti prie klitorio ir baigčiau ten pat rūsyje. <…>